padėti jam išaiškinti teroristus. Liusė padarė viską, ko jis prašė, ir jis pasižadėjo ją apsaugoti.
Kažkodėl nepavyko pažadinti kaltės jausmo. Na taip, jis pirmas pabučiavo ją prieš porą dienų, tačiau vakar iniciatorė buvo Liusė. Jis šalinosi jos, norėdamas atsispirti vilionėms, bet ji pati atėjo pas jį puikiai žinodama, kad ilgalaikiams santykiams jis nesutvertas.
Vis dėlto Liusė yra svarbi liudytoja ir jis negali jos kompromituoti. Jų išgalvota istorija apie aistringą romaną tapo realybe, tegul ir toliau taip būna. Jis sugebės išsaugoti paslaptį, tikriausiai ir Liusei nebus sunku. Regis, ir nuo jo ji kažką slepia apie savo praeitį.
Na, Liusė turi teisę į privatumą. Kad ir kokios tos jos paslaptys, tyrimui įtakos neturės. Vis dėlto Brajenas troško, kad ji pasitikėtų juo.
– Pabudai? – sušnibždėjo Liusė.
– Mhm…
Ji prisislinko arčiau.
– Kodėl nemiegi? Juk dar nė neprašvito.
– Mąstau. Liuse, neprivalai atsakyti, jeigu nenori, bet man labai smalsu. Neblogai pasikapsčiau po tavo praeitį, bet neradau jokių užuominų, kad per pastaruosius dvejus metus būtum turėjusi kokį vaikiną.
– Taip ir buvo. Persikrausčiusi į Virdžiniją su niekuo nesusitikinėjau.
– Tai kam tada tau ta spiralė?
– Gal todėl, kad esu optimistė?
– Man tu nepanaši į vyrus medžiojančią moterį.
– Vis dėlto vieną susimedžiojau. Atsitiktinai. Argi ne puiku, kad saugausi?
– Taip, tai gerai.
Brajenas nelabai suprato, kodėl jam tai parūpo. Gal todėl, kad buvo išmokęs kaipmat suvokti nelogiškumus. Juk seksualinių santykių neturinti moteris paprastai nesistengia apsisaugoti nuo nėštumo.
– Na gerai, papasakosiu, – tarė Liusė. – Tas epizodas iš mano praeities nelabai malonus, tu tikriausiai pasibjaurėsi, bet noriu būti nuoširdi. Tikrindamas mano praeitį praleidai kelis svarbius faktus.
– Kalbi apie tuos dvejus metaus, kurių man trūko?
– Taip. Aš ne tik dirbau In Tight. Buvau ir… grupės mergaitė.
– Tu?!
– Iš pradžių norėjau ramiai dirbti savo darbą. Džiaugiausi tapusi mažyte In Tight dalele. Mane visada žavėjo žvaigždės ir būti taip arti roko muzikos atlikėjų atrodė svajonės išsipildymas, ypač po tokios nykios vaikystės. Dauguma vaikinų vadino mane vardu, kartais pasikalbėdavo su manimi – paprastai norėdami greičiau gauti atlyginimą. Aš jaučiausi puikiai. O paskui pasirodė Kruzas Taboras.
– Vienas iš grupės narių, tiesa?
– Būgnininkas. Jis atkreipė į mane dėmesį. Buvau tik vėpla buhalterė iš Kanzaso, o jis privertė mane pasijusti ypatinga. Mes pradėjome… na, pasimatymais to gal ir nepavadinsi, bet pradėjome kartu miegoti.
Niekšas! Tačiau Brajenas tuojau pat suvaldė pirmą kilusią mintį. Pagaliau juk ir jis ne geresnis. O jeigu Taboras papuolė į Liusės pinkles, kas galėtų jį už tai kaltinti?
– Iš pradžiu jis elgėsi su manimi visai gražiai, – tęsė Liusė. – Buvome pora. Kartą net papuoliau į bulvarinio laikraščio puslapius, nors mano vardo niekas ir nesiaiškino. Kai grupė vykdavo gastrolių, jis leisdavo man skristi kartu su juo pirmąja klase. Tada jie dar neturėjo nuosavo lėktuvo.
Brajenas laužė galvą, kaip galėjo pražiopsoti tokį dalyką. Bet iš Liusės pasakojimo aiškėjo, kad jos bendravimas su grupės In Tight nariais nebuvo užfiksuotas jokiuose popieriuose, o su jos šeima ar draugais Brajenas nepasikalbėjo. Tyrimas buvo gana formalus, nes jam labiau rūpėjo, ar mergina neturi kriminalinės praeities, ar nėra sirgusi psichikos ligomis.
Brajenas švelniai paglostė Liusės ranką ragindamas tęsti.
– Viskas buvo gerai, kol nepastojau.
Brajenas nuščiuvo. Liusė buvo nėščia?
– Kruzas sakė, kad mane myli, žadėjo vesti, kai tik grupė atsistos ant kojų. Maniau, apsidžiaugs sužinojęs, kad turėsime kūdikį. Bet taip nenutiko, atvirkščiai – jis išsigando. Ne, net ne išsigando – pasibjaurėjo. Kaltino mane, kad nepasisaugojau, ir liepė… liepė atsikratyti kūdikio, – Liusės balsas nutrūko ir Brajenas priglaudė ją prie savęs.
Jis siaubingai įtūžo ant to bejausmio šunsnukio.
– Jeigu kada nors sutiksiu tą bjaurybę, perplėšiu jam gerklę, – pareiškė. – Bet juk tu…
O gal vis dėlto ji pakluso? Regis, dabar neturi vaiko.
– Ne, nėštumo aš nenutraukiau. Pasakiau Kruzui, kad jis gyvulys, o kūdikį aš gimdysiu. Jis pagrasino neigsiąs, kad vaikas jo, ir visiems sakysiąs, jog esu kekšė ir miegojau su visais.
Įtūžis jau veržėsi Brajenui per ausis.
– DNR tyrimas būtų įrodęs…
– Nenorėjau, kad tas žmogus būtų pripažintas mano vaiko tėvu. Tik ne po to, kaip pasielgė. Jis suprato, jog galėčiau įrodyti tėvystę, todėl siūlė pinigų, kad dingčiau. Bet aš jų nepaėmiau. Tiesiog išvažiavau.
– Kas nutiko vėliau? – paklausė Brajenas, nors atsakymą nujautė.
– Grįžau namo, į fermą. Žinoma, mano tėvams tai buvo baisus smūgis. Jie vis tempė mane į bažnyčią ir meldėsi už mane. Bet juk buvau jų dukra ir galiausiai man atleido. O tada netekau kūdikio.
– Ak, Liuse, labai tave užjaučiu.
– Keisčiausia, kad labai troškau tos mergytės. Kai jos netekau, visi kalbėjo, kad tai tikras išsigelbėjimas, bet man atrodė kitaip – jaučiausi kalta ir žiauriausiai nubausta. Reikėjo klausyti tėvų ir nesielgti kaip laukinei. Rizikuoti savo sveikata – viena, bet dėl mano neatsakingų siautėjimų nukentėjo mažutis žmogutis, o tai jau visai kas kita. Tai privertė mane atsikvošėti. Pasižadėjau daugiau niekada niekuo nerizikuoti – dirbti darbą, kurį man parūpino dėdė, nusižeminti ir neatkreipti į save jokio dėmesio.
– O spiralė?
– Aš silpna, – paaiškino Liusė. – Gal ir neieškosiu bėdų, bet juk jos pačios gali mane susirasti. Dėl viso pikto norėjau būti pasirengusi. Negalėjau rizikuoti dar kartą netyčia pastoti. Ir neklydau. Bėdos pačios susirado mane. Kaip matai, aš negaliu atsispirti gundymams, tą šiąnakt ir pademonstravau.
– Tu nesi silpna, – paprieštaravo Brajenas. – Atvirkščiai, nesu sutikęs už tave stipresnės moters. Suklydai – įsimylėjai netinkamą žmogų, ir tik tiek. Taip dažnai nutinka.
– O kas gali garantuoti, kad man ir vėl nenutiks?
Brajenas gerai suprato, ką Liusė turi galvoje. Jis
